- nutarškėti
- nutarškė́ti, nutárška (nùtarška NdŽ), -ė́jo Rtr, NdŽ
1. intr. raižiai nuskambėti, subarškėti: Skambalas prie arklio pririštas tikt kada ne kada nutarškėjo TS1897,11. | refl.: Į ėsančią ant pilkalnio skylę esu tankiai akmenaitį įmetęs, kursai lyg ant kokių ginklų nusitarškėdavo BsV166.
2. intr. su triukšmu, tarškant nukristi: Stalas kaip virs… Kas buvo ant stalo, viskas nutarškėjo į aslą Žem. Nutarškėjo visos lėkštės nuo stalo rš.
3. intr. Š, KŽ, Klp, Plt, Skr bildant, tarškant nuvažiuoti, nudardėti: Jisai nutarškė́jo, t. y. nuvažiavo su tarškesiu J. Arklys pasibaidė ir nutarškė́jo su visu branktu NdŽ. Su arkliais reikėjo visur nūtarškė́ti Grd. Jauniejai pavakare nūtarškė́jo pry tėvų Kv. Kas čia taip nutarškė́jo? Krš. Sukirto kumelaitę ir nutarškėjo į valsčių TS1901,6-10b. ║ bildant, tarškant nulipti, nusidanginti: Nutarškėjo nū taukšto (aukšto), kaip piningų pažadėjau Krš.
4. tr. KŽ šnek. niekus nukalbėti: Nei šį, nei tą tu čia nutarškė́jai NdŽ. Ta bobutė nutarškėjo nė į torą, nė į mietą Plt. Pareidama iš turgaus kaži ką nutarškė́jo, ale aš nesupratau Kv. | Ar teisybė – daug nùtarška Žl. ^ Nutarškė́jo kaip žydo ratai į pakalnę Vl. | refl.: Nusitarškė́jo nusibarškėjo kaip sena supuvusi skranda Šk.
5. intr. šnek. trankiai šnekant, tarškant nueiti: Nutarškė́jo bobų būrys pro šalį Šauk. Nutarškė́jo nudundėjo parpykusi Krš. ^ Nutarškėjo kaip raganos ratai PPr288(Trg).
6. refl. Vdžg, Skr, Gs šnek. įvykti, atsitikti (ppr. apie nemalonią baigtį): Aš nežinau, kaip tę nusitarškė́jo Jrb. Kap tę su juo paskui nusitarškė́jo? Alk. Ma[n] atrodo, su ta Jane negražiai nusitarškė̃s Snt.
◊ į lankàs (pakal̃niui) nutarškė́ti niekus nukalbėti, nusišnekėti: Šit kaip nutarškėjo į lankas, – nusispjovė Antanas Žem. Na, bobos kad jau pradės, ir nutarškės pakalniui Žem.\ tarškėti; atitarškėti; įtarškėti; ištarškėti; nutarškėti; patarškėti; partarškėti; pertarškėti; pratarškėti; pritarškėti; sutarškėti; užtarškėti
Dictionary of the Lithuanian Language.